(B. Paskalis)
Tyrinėjant ir gilinantis į senuosius papročius iškilo du tarpusavyje susiję klausimai: 1. Kokiu būdu ar iš kur atsirado papročiai, kuriuose slypi tokia svaiginanti dorinė gelmė?2. Kodėl senieji papročiai palaipsniui prarado savo gelmę ir pamažu visai išnyko?
Ypač rūpėjo rasti atsakymą į pirmąjį klausimą. Juk tai, ką atradome studijuodami senuosius papročius, griovė vyraujančią šiuolaikinę mokslinę pasaulėžiūrą, evoliucijos teoriją, – kad viskas vystosi nuo paprasto, nuo primityvaus į sudėtingumą, į vis aukštyn kylantį progresą, o ten, senovėje galėjo būti tik kažkas labai primityvaus. Tuo tarpu atradimai, padaryti be išankstinių įsitikinimų studijuojant senuosius papročius, rodė priešingai, – kad šviesa yra pradžioje, ir kuo arčiau naujųjų bei moderniųjų laikų, tuo daugiau tamsos, pasimetimo ir destrukcijos.
Aleksandro Žarskaus straipsnio tęsinį skaitykite paspaudę šią nuorodą (spauskti čia).
Tyrinėjant ir gilinantis į senuosius papročius iškilo du tarpusavyje susiję klausimai: 1. Kokiu būdu ar iš kur atsirado papročiai, kuriuose slypi tokia svaiginanti dorinė gelmė?2. Kodėl senieji papročiai palaipsniui prarado savo gelmę ir pamažu visai išnyko?
Ypač rūpėjo rasti atsakymą į pirmąjį klausimą. Juk tai, ką atradome studijuodami senuosius papročius, griovė vyraujančią šiuolaikinę mokslinę pasaulėžiūrą, evoliucijos teoriją, – kad viskas vystosi nuo paprasto, nuo primityvaus į sudėtingumą, į vis aukštyn kylantį progresą, o ten, senovėje galėjo būti tik kažkas labai primityvaus. Tuo tarpu atradimai, padaryti be išankstinių įsitikinimų studijuojant senuosius papročius, rodė priešingai, – kad šviesa yra pradžioje, ir kuo arčiau naujųjų bei moderniųjų laikų, tuo daugiau tamsos, pasimetimo ir destrukcijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą